Kaip viskas nusibodo,
Ir norisi nuo visko atsiriboti.
Kaip viskas kvailai
Ir nesveikai atrodo -
Norėtųsi viską ištrint.
Ilgai svajojau,
Nors vienas pasilikt,
Žiūrėt į Šiaurinę žvaigždę
Ir amžinai užmigt.
Kodėl manęs niekas nepalieka,
Kodėl aš taip visiem rūpiu,
Juk aš ne žmogus -
Aš iliuzija maža.
May
25
May
25
Kaip viskas nusibodo,
Ir norisi nuo visko atsiriboti. Kaip viskas kvailai Ir nesveikai atrodo –
Nortsi visk itrint. Ilgai svajojau, Nors vienas pasilikt, irt iaurin
vaigd Ir aminai umigt. Kodl mans niekas nepalieka, Kodl a taip visiem
rpiu, Juk a ne mogus – A iliuzija maa.
May
20
Ir nuobodu gi tam,
Kuris į mane vis žiūri,
Nuobodu ir man -
Save iš šono aš matau.
Benobuodžiaujant ir bemirgsint akimis,
Atsiranda noras, kurio niekas nenustatys.
Jis toks stiprus, galingas ir malonus -
Štai pamiršau, kad buvo nuobodu…
May
20
Ir nuobodu gi tam,
Kuris mane vis iri, Nuobodu ir man – Save i ono a matau. Benobuodiaujant
ir bemirgsint akimis, Atsiranda noras, kurio niekas nenustatys. Jis toks
stiprus, galingas ir malonus – tai pamirau, kad buvo
nuobodu…
May
15
Lindau į olą neandartalų,
Ugnies ieškojau paliktos,
Mačiau daug griaučių mūsų protėvių,
Suakmenėjusių ir amžinų.
Radau tik keletą degtukų,
Su siera ant galų,
Nustebimo nebuvo jokio -
Juk ne pirmas esu čia.
