Apolonas sudužo mėnulio krante,
Žmonės verkė, raudojo, kol sugrįžo šviesa,
Netikėjo piliečiai, kad tapsim akli -
Šviesoje tikrai nieko nebuvo matyt.
Ir štai sprogo Metelė -
Elektros pasauly tapo mažiau.
Praregėjo žmonija, tik kitom akim,
Kai teliko horizontas ir medžiai pliki.
