Protas nebesuvokia, kas aš esu,
Kodėl aš vis ne ten klystu ?
Koks tikslas mano ateities,
Meilė grįža tik iš praeities.
Sukaustytas metalo pančiais -
Nebepajudu ilgus metus,
Nebegaliu daugiau klestėt
Ir augti kaip žmogus.
Egzistavimas – štai kur kredo,
Sunkaus gyvenimo idėja apie būtį…
Protas nebesuvokia, kas
a esu, Kodl a vis ne ten klystu ? Koks tikslas mano ateities, Meil gra tik
i praeities. Sukaustytas metalo paniais – Nebepajudu ilgus metus, Nebegaliu
daugiau klestt Ir augti kaip mogus. Egzistavimas – tai kur kredo, Sunkaus
gyvenimo idja apie bt…
Iškapoti medžiai -
Geros žmogui malkos,
Ugnis gaus valgyt -
Šiks šiluma.
Kas nežino jos vardo -
Te amžiams numirs,
Kas nemoka ištarti -
Į gyvenimą negrįš.
Nerandu to tūkstančio spalvų,
Kurias dar gimdamas išvydau,
Pamečiau jas dangaus skliaute,
Kuris tešviečia mėlyna.
Net Helio kometa pridės,
Kad nukritau iš praeites -
Spalvotos praeities,
Kuri man padvėsė seniai.
