Išprotėjęs dėl meilės –
Vienišas aš esu,
Kaip mažas vaikas,
Dėl karamelės sielą
Parduoti galiu.
Atsibodo tūnoti šiame kambary,
Noriu vieną rytą pabusti
Šalia kūno švelnaus,
Ir vėl pradėti kvėpuoti
Jos kūno aromatu.
Išprotėjęs dėl meilės –
Vienišas aš esu,
Kaip mažas vaikas,
Dėl karamelės sielą
Parduoti galiu.
Atsibodo tūnoti šiame kambary,
Noriu vieną rytą pabusti
Šalia kūno švelnaus,
Ir vėl pradėti kvėpuoti
Jos kūno aromatu.
Storas, apvalus ir pukuotas –
Toks aš sau patinku.
Mane liečia merginos ir moterys –
Aš vilnoninių siūlų kamuoliukas.
Balta linija,
Žmonių pulkai,
Girtas pasaulis
Ir maži vaikai.
Viskas taip pilka
Ir keistai smirda,
Nejaugi ir aš
Viso to dalis?
Praėjai pro visą tą
Ir tik dabar saulė
Lydės tave kelyje.
Sušalęs kūnas –
Bet siela karšta,
Viskas taip turėjo būti,
Kaip parašyta pasakoje.
Vėl sugrįžai tu,
Tu, koks buvai anksčiau,
Niekas neįstengs grąžinti
Į blogus laikus.