Lino Gudaičio namai internete

Čia, miško glūdumoje,
Slypi nepaprastos minties
Pradžia:
Spalvų, kvapų ir garsų,
Sklidinai prikrauta skrinia.
Daugelis bandė ir bando
Su savim ją išsinešt.
Ji maža, bet sunki,
Tik dalelę josios gėrybių
Pavyksta pasiimt su savimi.

Aš žinau, kad tai darosi
Su daugeliu žmonių.
Bet su dvidešimtmečiais –
Pasitaiko labai retai.

Tai paveikė mane
Dvasiškai ir dar kitaip:
Į smegenis atplūdo
Nuostabių žodžių dariniai.

Jaučiuosi it vėl gimęs,
Nors ir krūtinėj tebejaučiu
Alsavimą širdies.

Keistai dangus į dvi dalis:
Į mėlyną ir pilką pasiskirstęs.
Keistai jie šiandien
Veikia mano sielą.

Greičiau namo,
Greičiau į lovą,
Vėl noriu pasinerti
Į sapnus.
Norėčiau dar, prieš tai,
Vandens išgerti, užsikądamas
Duonos pluta.

Tyli nakties minutė tęsias
Kaip niekada ilgai.
Mintis apie ryto saulę,
Priverčia ją skubėt.

Laikrodžio tiksėjimas
Padeda jos dalis skaičiuot,
Nors jai ir pasibaigus,
Sutiksės dar šimtai tokių pačių.