Naktinis dangus,
tylus alsuojantis
balsas -
gyliai po žeme,
dar plaka širdis…
Šioje tyloje
prasiveržia garsas -
matau savy
tavo šešėlį.
Nenoriu miegot,
sapnuose krist
į bedugnę,
nebenoriu bėgiot
nuo savo dermės.
Pagaliau išauš
rytojus,
kai suprasiu,
kad nebuvo
nakties.
2009-09-20 01:58:13
